Prisijungimas

Vartotojo vardas:

Slaptažodis:


Prisiminti



Šiuo metu naršo:
svečių: 5, narių: 0

Iš viso registruotų narių: 1309
Naujausias narys: jmganjaman



Įdomus filmukas


Pateikė: eXeC
Komentarų: 7

Projekto parama

Šį mėnesį surinkta 50% sumos

Reikalinga suma: 10.00  Lt
Surinkta suma: 5.00  Lt

Mėnesio aukotojai:

Reklama







Naujausi straipsniai:
Naujausi forumo pranešimai:
Diskusijų forumas
Diskusijų forumas :: Žaidimai :: Half-Life :: Half-Life 1997-2012 Jau 15 Metu !
Autorius: Pranešimas:
Markokk888
2011 m. gruodžio 06 d., 11:16 val.

Half-Life.lt komandos narys

Pranešimų: 95
Karma: Normali
[ image disabled ]

Ką gi ateinančiais metais Half-Life žaidimui sukaks jau 15 metu, taigi dar kart prisiminkime 1997 metu išrinkta kaip geriausia metu žaidimą ir jo istorija.

[ image disabled ]

Black Mesa tyrimų centras: milžiniškas kompleksas įrengtas Naujojoje Meksikoje. Jame dirbantys mokslininkai atlieka tyrimus daugelyje įvairių sričių. Radiacija, raketos, fizika, lazeriai, eksperimentiniai varikliai, hidraulika, robotai, biologija, genetika bei chemija, ir daugelis kitų sričių įtrauktos į oficialias ataskaitas. Tačiau yra ir tokių tyrimų, kurie „per klaidą“ vis nepatenka į šiuos sąrašus. Modernioji ginkluotė, gynybos sistemos, fizinės anomalijos, tarp-dimensinės kelionės, teleportacija ir Xen (Xen- ateivių pasaulis neseniai atrastas Black Mesa mokslininkų).

Black Mesa incidentas, arba, pradžia...

Tą dieną Gordonas Frymenas (Gordon Freeman) atvyko į darbą šiek tiek pavėlavęs. Paprastai kelios minutės nieko nereikštų...Bet tik ne šiandien. Šiandien Gordonas vėl turės atlikti įslaptintą bandymą anomalių medžiagų ir reiškinių skyriuje. Jis greitai įšoko į elektroninį traukinį kuris išvežioja personalą po visą įstaigą. Black Mesa yra neaprėpiamo dydžio požeminis bunkeris, eidamas pėsčiomis į darbą gali neatvykti išvis. Neramiai mindžikuodamas ir žvelgdamas pro lekiančio vagonėlio langus Gordonas nė nenutuokė kas jo laukia...Po keliolikos minučių ,daktaras Frymenas, apsivilkęs savo H.E.V kostiumą, kuris jį apsaugo nuo radiacijos ir smulkių traumų, C sektoriaus koridoriais jau skuodė į bandymų kambarį C-33.

Atvykęs į paskirtą vietą, Gordonas persimetė keliais žodžiais su savo kolegomis ir nuskubėjo į bandymų kambarį. Tokius bandymus teko atlikti ne vieną kartą, tad niekas per daug nesijaudino. Kaip visada, Frymenas buvo sandariai uždarytas bandymui skirtoje patalpoje. Tuomet jis įjungė milžinišką anti-masės spektometrą ir, galiausiai, į jo spindulį įstūmė kristalo, kuris buvo pargabentas iš Xen, pavyzdį. Nuo tos akimirkos viskas pradėjo slysti iš rankų. Sistemoje, dėl nežinomų priežasčių, įvyko perkrova, todėl suintensyvėjąs spektometro spindulys sureagavo su kristalu ir sukėlė milžinišką rezonansinę kaskadą, kuri nusirito per visą milžinišką kompleksą, daugumoje vietų pridarydama daug struktūrinės žalos. Be to, nuo tokios galios iškrovos, prasiskyrė tarp-dimensinės ribos ir atsivėrė portalai, per kuriuos į Black Mesa pateko nemažai Xen gyventojų. Ką jūs darytumėte, jei staiga būtumėte iš savo kėdės teleportuoti į kitą dimensiją? Būtent... pradėtumėte žudyti keistus šios dimensijos gyventojus kurie turbūt nori jus nuskriausti...na bent jau Xen gyventojai taip pasielgė.

Gordonui ir kitiems stoties darbuotojams, nelabai rūpėjo ar juos žudantys ateiviai siekia sunaikinti žemę, ar tiesiog iš išgąsčio bando apsiginti...Visi bandė apleisti savo buvusią darbovietę bet kokiu įmanomu būdu. Mūsų mokslininkas rado kažkieno pamestą laužtuvą ir naudodamasis juo, pradėjo skintis kelią link išėjimo .Tiesa, daug kam nepasisekė. Kai kurie mirė nuo pačio sprogimo, kitus nužudė Vortigantai (Vortigaunts) (vieni iš ateivių), dar kiti, buvo užpulti gyvių panašių į varlių ir virti paruoštų vištų hibridus, kurie užšoka vargšams žemiečiams ant galvų ir paverčia juos zombiais.

Kita stotelė- Xen

Taigi...lyg vargšams Black Mesa darbuotojams ir taip būtų negana bėdų, netrukus į įvykio vietą prisistato H.E.C.U. (Hazardous Environment Combat Unit- Pavojingos Aplinkos Kovos Dalinys) pėstininkai. Jiems čia įsakyta viską sutvarkyti. Sutvarkyti, reiškia, padaryti taip, kad atrodytų jog nieko tokio niekada neįvyko, dar paprasčiau šnekant- viską išžudyti ir susprogdinti.

Iš pradžių kareivukams sekasi neblogai, bet juos pradeda puldinėti Xen gyventojai (na kaip jau minėjau jie ginasi, bet, niekam nerūpi) ir kažkaip niekad nepavyksta sugauti vieno mokslininko vardu Gordonas Frymenas, kuris , kas nebūdinga moksliukams, pats vienas išžudė pusė jų pajėgų. Viskas baigiasi tuo, kad H.E.C.U. pėstininkai paskubomis evakuojasi ir užleidžia savo vietą labiau patyrusiems kariams- Black Ops.

Šie, savo ruožtu, pašalina visus likusius mokslininkus, apsauginius, ir net paliktus H.E.C.U. būrio pėstininkus. Tačiau panašu, kad ne mes vieni žinome kas čia vyksta, nes pro portalus pradeda lysti nauji priešai. X-rasės atstovai. Jų vienintelis tikslas pasisavinti žemės planetą su visais jos gantiniais ištekliais.

Tuo pat metu Gordonas irgi nesnaudžia. Jis jau prasiskynė kelią iki Lambda sektoriaus, kuris išliko sąlyginai neapgadintas. Jame užsibarikadavo keli mokslininkai. Padedami mūsų veikėjo, jie į kosmosą paleido geostacionarų palydovą, kuris turėtų uždaryti tuos nelemtus portalus. Frymenas palieka savo kolegas darbuotis ir keliauja toliau. Norėdamas pasprukti iš šito pragaro jis sugalvojo įjungti vieną iš Black Mesa atominių reaktorių ir teleportuotis iš čia į kur nors kur šilta ir gražu. Tačiau...atrodo vargšeliui pasitaikė labai prasta diena, nes teleportacijos sistema truputį nukrypo nuo kurso, ir krovinį pristatė už kelių milijonų šviesmečių nuo žemės... Kaip tik Xen pasaulyje. Na, Gordonui nebuvo iš ko rinktis, tai jis ir toliau žudė visokiausių dydžių ir formų ateivius kol sutiko vieną labai didelį. Jis vadinosi Nihilantas (Nihilanth). Būdamas didesnis nei septynaukštis daugiabutis, jis , deja, nebuvo pakankamai apsukrus, ir krito nuo daktaro rankos...kaip ir daugelis kitų. Tiesą sakant, šiuo savo nelabai gražiu poelgiu, Gordonas susirado labai įtakingų draugų, nors pats to tada dar nesuprato. Nihilihilahini.. Na tas didelis ateivis...buvo pavergęs visą ateivių rasę. Tai tie patys Vortigantai, kurių ,ne vieną , daktaras Frymenas patvarkė žemėje. Atrodytų, kad mūsų darbas jau baigtas ir dabar galėtume kiek atsipūsti, bet deja...

Naujos pareigos

Black Mesa tyrimų stotyje, dirbo vienas labai keistas žmogus. Fakto, kad jis žmogus, niekas negali paneigti, bet ir patvirtinti neišeina. Jo pareiga buvo stebėti darbuotojus, ir jei juose įžvelgiamas potencialas, apie tai pranešti administratoriui- Daktarui Brynui Walasui (Breen Wallace). O keistas jis dėl kelių priežasčių. Visų pirmą, tai niekas nežino jo tikro vardo, visi jį vadina tiesiog G-man. Dažnai Gordonui pasirodydavo, jog daugiau niekas šio žmogaus nemato. Be to, viso incidento metu, jis kuo ramiausiai slampinėjo po įvairus Black Mesa užkampius ir net nesusitaršė plaukų. Dėl nežinomų priežasčių ateiviai, kareiviai ir visi kiti padarai ,kurie puola viską kas tik pasimaišo, G-man nepuolė. Kartais jis pasirodydavo tokiose vietose į kurias atrodo neįmanoma patekti, ir Frymenui niekaip nesisekė su juo susitikti akis į akį. Kartais, šis vyriškis padėdavo mūsų oranžinį kostiumą vilkinčiam daktarėliui, bet panašu jog tik siekdamas asmeninės naudos.

Taip…taigi kai Gordonas netyčia nužudė milžinišką, keistai pavadintą ateivį, ir išlaisvino Vortigantų rasę iš šimtmečius trukusios vergijos, G-man greičiausia pagaliau įžvelgė šio darbuotojo potencialą ir pasikvietė jį pokalbiui. Apkvaitęs nuo pergalės, o gal stiprių smūgių per galvą, Daktaras Gordonas Frymenas atsipeikėjo Black Mesa vagonėlyje kuris „po bišky“ riedėjo kosmosu, šviesos greičiu. Štai ką jam tuomet pasakė mėlynšvarkis:

„Tikras Gordonas Frymenas...Su visu kostiumu. Aš suteikiau sau teisę paimti tavo ginklus. Dauguma jų buvo vyriausybės nuosavybė. O dėl kostiumo...manyčiau tu jį užsitarnavai. Pasaulis ant ribos, Xen, valdomas mūsų, šiuo metu...tavo dėka. Susitvarkei su, sakyčiau, gan bjauria užduotimi, aš sužavėtas. Iš tiesų, dėl to aš čia ir esu, misteri Frymenai. Aš rekomendavau tavo paslaugas savo vyresnybei, jie man davė sutikimą pasiūlyti tau darbą. Jie sutinka, kad tu turi neribotą potencialą. Tu įrodei, kad esi ryžtingas, tad nemanau jog turėsi bėdų apsispręsdamas kaip pasielgti. Jei susidomėjai tiesiog ženk į portalą, tai suprasiu kaip „taip“. Kitu atveju...na...galiu pasiūlyti tau mūšį kurio tikrai nelaimėsi, sakyčiau nemaloni pabaiga turint galvoje tai, ką neseniai išgyvenai. Laikas rinktis...dabar laikas rinktis...“

Gordonas protingas, turbūt suprato ką reiškia „mūšis kurio jis tikrai nelaimės“, žengė pro portalą. Vagonėlis pradingo, liko tik du žmonės juodoje erdvėje. G-man teištarė „ Protingai pasielgei, misteri Frymenai, susitiksime priekyje.“, tuomet atsivėrė kažkokios durys kurių prieš tai ten nebuvo. Juodą erdvė nuplieskė ryški balta šviesa, bet vis tiek nieko nebuvo matyti. Naujasis darbdavys pasitaisė kaklaraišty ir pradingo šviesoje. Durys užsidarė ir liko tik juoda tamsa, štai čia ir baigęsi Half-Life 1 istorija, ima slinkti raidės žmonių vardai ir pavardės kurie dirbo prie šio žaidimo bei ta paskutinė melodija iš Half-Life turbūt taip ir liko galvoja, bei tie visi nepamirštami įspūdžiai.

[ image disabled ]

Half- Life_Ending_Music_1997.mp3 - 3.8 Mb

Half- Life_Ending_Music_2_1997.mp3 [Remixed] - 6.9 Mb

Visi turbūt pamename sena gera Half-Life pabaiga, ir gana įspūdinga pabaigos song'a .

Gordonas Frymenas pradėjo sapnuoti...

Jei vargšelis būtų pasirinkęs kitą variantą, jis būtų atsidūręs tarp tūkstančių piktų ateivių, neturėdamas nieko su kuo galėtu apsiginti. G-man būtų pasakęs „Na, atrodo kartu nedirbsime. Nieko nesigailite...misteri Frymenai?“...Tačiau to jau niekas niekada nesužinos...

Septynių valandų karas

Kol Gordonas sapnavo sapnus, žemėje užvirė tikras pragaras. Rezonansinė kaskada ir Nihilanto, ar kaip jis ten, nužudymas, nuskambėjo per visą kosmosą. O kosmose galima rasti dar vieną ateivių rasę kuri siekia užvaldyti visatą ar pasisavinti visus gamtinius išteklius ar kažkas panašaus. Tokia rasė vadinasi Combine. Jie atskrido į žemę ir per septynias valandas nugalėjo visas žemės ginkluotąsias pajėgas (todėl šis karas ir buvo pavadintas „septynių valandų karu“). Daktaras Brynas, Black mesa administratorius, stojo tarpininkauti tarp žmonių ir Combine. Galiausiai jis įkalbėjo žemės gyventojus pasiduoti Combine. Nuo to laiko ateiviai valdo žemę per Daktarą Bryną, o visi žemiečiai, kiek jų dar belikę, susitelkę keliuose išlikusiuose miestuose. Didelė dalis žemės paviršiaus paversta dykumomis, vandenynai nusekę, planetos atmosferoje vis mažėja oro ir daugėja Combine labiau mėgstamų dujų, kurios, deja yra mirtinos žmonėms. Panašu, jog norima išvis nusikratyti žmonių, jie žiauriai baudžiami, o virš žemės sukurtas energetinis slopinimo laukas neleidžia žmonėms daugintis. Dėl menkų nusižengimų, tokių kaip Combine keiksnojimas, piliečiai užmigdomi ir sandėliuojami citadelėje. Citadelė- milžiniškas dangoraižis matomas iš bet kurios miesto vietos. Tai ir kalinimo įstaiga, ir karinės technikos gamykla, ir milžiniška antena, ir netgi Combine ambasada ir Bryno štabas. Beje, didžiąją dalį „globotojų“,kaip juos vadina Brynas, armijos žemėje, sudaro žmonės. Daug piliečių prarado viltį ir tapo kareiviais. Tokie vargšai šiek tik modifikuojami, jiems įdedami dirbtiniai plaučiai, ir šen bei ten instaliuojamos kelios jungtys, skirtos sujungti karį su jo kostiumu. Galiausia išpjaunama tam tikra dalis smegenų, kad kareiviai nepradėtų maišto.

Keli mokslininkai išgyvenę Black Mesa katastrofą ir iš ten pasprukę bandė sukelti maištą, tačiau žmonės bijojo...Vortigantai, kuriuos Frymenas išvadavo, taip pat prisiglaudė žemės planetoje, nors ją vadina „apgailėtina uola“, jie pasiruošę kautis drauge su žmonėmis už savo laisvę. Kai keli šios rūšies atstovai susitiko su savo išvaduotoju, jie paaiškino, jog amžinai liks savo gelbėtojui dėkingi, bet niekada nenustos gedėti tų, kuriuos jis nužudė. Vortigantai gali būti galingas sąjungininkas, nes jie mato pasaulį kitaip nei mes. Jie mato visą laiką kaip vieną visumą, kaip vieną sekundę, ir gali telepatiškai bendrauti su visai kada nors gyvenusiais ar gyvenančiais, gal net ir gyvensiančiais, savo giminaičiais. Dėl šios priežasties jie yra labai išmintingi.

Kelkis ir šviesk

Durys užsidarė ir liko tik juoda tamsa. Gordonas Frymenas pradėjo sapnuoti... Jis sapnavo tą patį žmogų mėlynu švarku, kuris jam sakė:

„Kelkis ir šviesk pone Frymenai, kelkis ir...šviesk. Ne tai, kad... aš noriu pabrėžti jog jūs miegojote...darbo metu. Niekas nenusipelnė daugiau poilsio už jus, ir visos pasaulio pastangos būtų nuėję šuniui ant uodegos, kol...na...tiesiog sakykim, kad vėl atėjo jūsų valanda. Tinkamas žmogus netinkamoje vietoje gali pakeisti viską pasaulyje. Taigi pabusk, misteri Frymenai...Pabusk ir...užuosk pelenus...“.

Po Black Mesa incidento praėjo dvidešimt metų. Gordonas pabudo kažkokiame traukinyje. Ten buvo dar buvo keli žmonės vilkintys mėlynus kombinezonus su serijiniais numeriais, kažkuo panašūs į kalinius. Vienas jų mestelėjo „labas“, kitas dar pridūrė, jog nematė Gordono įlipant. Išlipęs iš traukinio jis atsidūrė apšiurusioje stotyje, o ant sienos, tiesiai priešais, kabojo milžiniškas ekranas kuriame šnekėjo senasis Black Mesa administratorius, tik dabar jis jau buvo pražilęs. Ką jis čia daro? Turbūt pagalvojo Frymenas.

„Sveiki...Sveiki atvykę į miestą 17. Jūs pasirinkote, arba buvote išrinktas, perkėlimui į vieną puikiausiu mums likusių miestų. Aš taip daug mąsčiau apie miestą 17, kad išrinkau save, sukurti šio miesto administraciją, citadelėje, kurią mums taip geranoriškai perleido mūsų globotojai. Aš didžiuojuosi vadindamas miestą 17 savo namais. Taigi, ar jūs čia visam laikui, ar keliaujate į kitas nežinomas vietas, sveiki atvykę į miestą 17. Čia saugiau“

Žengęs vos kelis žingsnius Gordonas pamatė kaip čia saugiau. Ant kiekvieno kampo stovėjo po ginkluotą sargybinį, pilną vaizdo kamerų, kurios stebi kiekvieną judesį, ir užtvarų, sulaikančių visus smalsuolius. Eidamas miesto gatvėmis, daktaras dairėsi aplink. Sutikti žmonės vengė akių kontakto ir šnibždėjo, kad jiems negalima šnekėtis. Ne vienoje vietoje vyko kažkokie reidai, tačiau daugiau pamatyti nepavyko, nes ginkluoti Combine sargybiniai apdaužydavo elektrinėmis lazdomis ir liepdavo dingti iš akių. Gordonas traukė tiesiausiu keliu, kol priėjo kontrolės punktą. Ten patikrinami visi nauji atvykėliai, prieš juos įleidžiant į Nova prospektą. Jis jau buvo belipąs į traukinį, tik staiga suskambėjo sirena, ir visi varta užsivėrė, atsidarė durys ir pasirodė dar vienas Combine patrulis. „Tu eisi su manim“, sumurmuliavo per savo dujokaukę. Frymenas, nuvestas į tardymo kambarį, jau manė, kad jam galas, bet kaip iš giedro dangaus, Combine karys nusimovė kaukę ir sušuko, „kaip ten dėl to alaus kur aš tau skolingas?“. Pasirodo, tai senas „draugelis“ iš Black Mesa. Jo vardas Barnis Kalhūnas (Barney Calhoun) ir jis dirbo apsauginiu, o dabar, jei dar nesupratote, šnipinėja Combine, užsimaskavęs vienu iš jų. Gordonas to nežinojo, bet mažai grupelei jo kolegų pavyko pasprukti iš Black Mesa, panaudojus seną teleportavimo aparatą. Kažkas pradėjo belstis į duris, tad Barnis davė greitas instrukcijas, „Bėk pro galines duris, susitiksime pas daktarą Klainerį (Dr. Cleiner). Antrą kartą sakyti nereikėjo... Bėgdamas, Gordonas mąstė, kaip čia yra, kad atrodo, jog jo atvykimo buvo tikimasi, viskas iš anksto suplanuota, Barnis net neatrodė nustebęs. Tačiau taip besvajodamas, ir belipinėdamas namų stogais, žmogus ėmė ir papuolė į Combine spąstus. Jį elektrinėmis lazdomis daužė tol kol viskas aptemo. Nežinia ar tik dėka sutapimo, ar greičiau, G-man subtilios įtakos, Gordoną išgelbėjo Alyx Vance. Ji, vieno iš pasprukusių mokslininkų, Eli Vance, dukra.

Laužtuvas

Nuo tada prasidėjo antroji Gordono kelionė, šį kartą jau ne tiek siekiant išgyventi, kiek iš noro išsiaiškinti kas jam atsitiko. Jis su Alyx nusigavo iki Dr. Klainerio laboratorijos, kur pastarasis sukonstravo teleportacijos aparatą, kurio paskirtis padėti žmonėms greičiau pasiekti pasipriešinimo štabą, atokiau nuo miesto (štabas įrengtas pastate pavadintame Black Mesa East, tai Black Mesa tyrimų centro padalinys rytų Europoje). Kitoje portalo pusėje jų jau laukė Eli Vance. Ha, žinant kaip mūsų herojui nesiseka su visokiausiais portalais, nieko kito ir negalėjome tikėtis, prietaisas nesuveikia ir Frymenui tenka keliauti ilgu ir pavojingu keliu, miesto kanalais, kol pasiekia kelionės tikslą. Prieš pat išeinant, Barnis Gordonui numeta jo senąjį laužtuvą, „Va, man rodos pamiršai šitą Black Mesoje“. Laužtuvo savininkas suvokė, kad ir vėl jam teks žudyti, nes Combine taip lengvai nepasiduos, be to, pasirodo, Xen ateiviai dabar naudojami kaip ginklas, jie sukemšami į raketas, kurios paleidžiamos į gyvenvietes, o tuomet tie gyviai išropoja iš raketų ir paverčia visus zombiais. Gudru. Šiaip ar taip, savo krauju ir prakaitu Gordonas išsikovojo kelią iki pat Black Mesa East, tiesa, turbūt Combine kraujo buvo pralieta kur kas daugiau nei jo paties. Jau atrodė, kad viskas nurimo, bet kur tau... Praėjus vos kelioms valandoms Black Mesa East pradedamas bombarduoti raketomis. Gordono ir jo draugų keliai išsiskyrė. Kol kiti kapanojosi po nešvarų kanalų vandenį, daktaras pateko į Revenholmo miestelį. Čia žmonės nebesilanko, nes visi gyventojai buvo paversti zombiais ir bet kas čia įžengęs susilauktų tokio pat likimo... Neskaitant, žinoma, mūsų veikėjo, jis be jokių problemų būtų pats vienas išguldęs visus miestelėnus, bet sutiko tėvą Grigory (Father Grigory). Šis daug padėjo mokslininkui, o galiausiai parodė išėjimą iš šios, kiek kraupios, vietelės. Išsikrapštęs lauk pro kažkokią apleistą kasyklą, Frymenas patraukė atgal link Miesto. Mieste jau vyko pilnavertis sukilimas, visi miesto 17 piliečiai bėgiojo aplink su automatais, tiesa, jie nelabai mokėjo kovoti, bet kai tik pamatydavo daktarą Gordoną Frymena be jokių dvejonių sekdavo paskui jį į kovą. Greitai visi sukilėliai pradėjo žiūrėti į Gordoną kaip į idealą, ir vadinti „laisvu žmogumi“(jo pavardė yra Freeman, angliškai tai reiškia „laisvasžmogus“). Padedamas sukilėlių,Vortigantų , Alyx ir Barnio, jis stipriai aptalžė Combine savimeilę. Sugriovė jų kalėjimą/sandėlius/gamyklą Nova prospekte, ir šiaip nemažai pareigūnų nudobė.

Eli Vance buvo paimtas į nelaisvę Black Mesa East šturmo metu. Taigi Alyx ir Gordonas iškeliavo į pačią citadelę. Deja...juos abu taip pat sučiupo ir nugabeno į Bryno kabinetą citadelės viršuje.

Viso ilgo pokalbio metu, Brynas mestelėjo vieną frazę, kuri leidžia suprasti, jog jis žino apie G-man ir Gordono sandėrį. „...įrodė esąs puikus pastumdėlis, tiems, kas jį kontroliuoja“. Taigi Dr. Brynas yra vienintelis žmogus be paties Gordono, kuris žino apie šį paslaptingą vyriškį. Tačiau, nespėjus nieko gerai išsiaiškinti, Frymenui pavyko išsilaisvinti, ir jis nusivijo Bryną per Citadelę. Nebeturėdamas kur bėgti, buvęs mūsų herojaus viršininkas nusprendė pasinaudoti Citadelės teleportavimo aparatu, kuris jį nukels į kitas galaktikas, į Combine gimtinę...Blogas sumanymas kai netoliese yra daktaras Gordonas Frymenas. Savaime suprantama, jis kiek pasistengęs susprogdino visą aparatą, kartu su Breenu jame. Jo paskutiniai žodžiai buvo „Tau manęs reikia!!!“. Čia iškilo viena problema. Matote, teleportacijos aparatas sukelia gan galingą sprogimą, o oranžinį kostiumą vilkintis mokslininkas ir jo draugo duktė vis dar stovėjo vos už kelių metrų. Tuo viskas ir turėjo baigtis. Bet nesibaigė... Viskas tarsi sustojo. Liepsnos sustingo, Alyx nebejudėjo, viskas nutilo. Tolumoje, tiesiog ore, atsivėrė durys, pro kurias plykstelėjo balta šviesa. Lėtu žingsniu žengė G-man.

„Laikas, daktare Frymenai? Ar tikrai tas...laikas...vėl?Atrodo kad jūs ką tik atvykote. Jūs atlikote didelį žygdarbį, per mažą laiko...tarpą. Iš tiesų, jūs pasidarbavote taip gerai, kad aš sulaukiau įdomių užsakymų jūsų paslaugoms. Paprastai aš apie juos net negalvočiau, bet, dabar įdomūs laikai, hm? Užuot siūlydamas pasirinkimo iliuziją, aš pasinaudojau galimybe pasirinkti už tave ,ar, ir kada tavo laikas vėl ateis. Aš atsiprašau už tai, kas jums gali atrodyti kaip...nepagrįstas piktnaudžiavimas, daktare Frymenai. Aš manau, kad jūs viską suprasite kai...na...man tikrai neleistina to sakyti. Tuo tarpu...Aš išlipu čia.“

Ir jis vėl pradingo toje paslaptingoje šviesoje. Aplink vėl pasidarė tamsu ir tuščia.

Šansas atsiimti pasaulį

Gordonas vėl skendėjo tamsoje. Nežinia po kiek laiko atsivėrė, tos pačios, šviesos durys. Pro jas įžengė G-man, be savo lagamino, kas jam neįprasta. Jis žiojosi norėdamas kažką pasakyti, bet jo dėmesį patraukė iš tamsos išniręs Vortigantas, kuris pradėjo kažkokį ritualinį šokį. Tai G-man matyt pasirodė juokinga, bet kai atsirado antras gyvis, šypsena nuo jo veido dingo. Greitai jis jau buvo apsuptas ratu ir atrodė gan įniršęs, tačiau laikėsi santūriai. Toks pats ratas susiformavo aplink Gordoną. G-man energingai pasitaisė kaklaraišty ir sumurmėjo “Dėl to...mes dar pažiūrėsim“.

Gordonas pajuto kad jį iš visų pusių kažkas spaudžia. Girdėjosi Alyx balsas, ir staiga, Alyx robotas, „Šuo“, numetė vieną akmenį nuo didelės krūvos, o joje pastebėjo gulintį žmogų. Robotas jį ištraukė ir pastatė ant kojų, Alyx pribėgo ir, nei iš šio nei iš to, apkabino Frymena. Šiaip ar taip, tokioms smulkmenoms nebuvo laiko. Gordonas pažvelgė aukštyn. Visas dangus buvo raudonas, o aplink citadelę sukosi kažkoks energijos sūkurys. Žemė kartais sudrebėdavo ir iš viršaus be perstojo lijo įvairaus dydžio nuolaužos, girdėjosi metalo girgždesys. Alyx greitai užmezgė ryšį su savo tėvu ir Dr. Klaineriu. Abu ,būdami baisiai protingi, pradėjo springdami aiškinti kad Citadelė tuoj sprogs išnešdama visą miestą ir jo gyventojus į orą. Vienintelis būdas laimėti laiko evakuacijai- nusigauti iki pačios citadelės šerdies ir rankiniu būdu ją stabilizuoti. Hmm...ne taip ir sunku suprasti į ką visi sužiuro. Gordonas, kaip visada tylus, sugniaužė savo gravitacinį ginklą ir nužingsniavo link bedugnės skiriančios juos ir citadelę. Stabilizavęs citadelės „tamsiosios reakcijos šerdį“ ir taip išgelbėjęs šimtus gyvybių, Frymenas susimąstė, kad būtų neblogai ir pačiam nešti kudašių. Didžiausiu įmanomu greičiu jis su Alyx nulėkė iki traukinių stoties, kurioje Barnis sodino žmones į traukinius ir siuntė juos kuo toliau nuo miesto 17. Mūsų porelė vos, vos spėjo įšokti į paskutinį traukinį. Ne viskas žinoma taip blogai, iš paskutinio vagono atsivėrė nuostabus vaizdas, tačiau traukinys buvo kiek per arti, ir kai citadelė sprogo, milžiniška energijos banga juos tuoj pat prisivijo. Dabar gordonas stovi lekiančio traukinio gale ir jaučia kaip viskas aplink kaista, netrukus jis jau nieko nebemato tik baltą šviesą. Gordonui atrodo, kad šį kartą G-man jam jau nebepadės....

Pasaulis kitomis akimis

Po pirmojo Half-Life, sekė keli jo papildymai, kurie leido žaidėjams pamatyt tą pačią laiko atkarpą būnant kitu žmogumi. Daugiausia įdomių detaliu atskleidžia Half-Life: Opposing Force. Šio žaidimo metu jūs esate kapralas Adrianas Šefardas (Adrian Shepherd) ir jūsų pagrindinė užduotis yra sugauti mokslininką vardu Gordonas Frymenas. Kaip jau žinote, jam nepavyksta, bet po to, kai Gordonas nukeliauja į Xen pasaulį (iš kurio jau nebegrįžta), mes galime stebėti kas toliau vyko Black Mesoje. Pirmas įdomus faktas yra tai, kad pėstininkams evakuojantis, ir Šefardas turėjo išvykti kartu su visais. Likus vos keliems žingsniams iki pakilimo aikštelės, kur neramiai šnopuoja malūnsparnis, į kurį lipa paskutiniai kariai, prieš pat nosį, G-man jam užtrenkia duris, mums belieka pro stiklą stebėti kaip mūsų paskutinė viltis nuskrenda.

Black Ops, bazės gilumoje padeda atominį užtaisą, kurio paskirtis visiems turbūt aiški. Pėstininkas Adrianas iš gailesčio likusiems gyviesiems, ir ypač, saugodamas savo uodegą, bombą deaktyvuoja,bet vėliau pamato, kaip G-man ją vėl įjungia. Viskas baigiasi tuo, jog Šefardas nugali didelį, blogą, nežemiškos kilmės kirminą , o G-man jį pasiima pasiskraidyti malūnsparniu.

„ Taip...Kapralas Šefardas, mes pagaliau susitikome. Prašau, nemanykite, kad jūsų vengiau, tiesiog turiu labai daug reikalų šiais sunkiais laikais, tikiuosi suprantate. Dabar paprašysiu dar trupučio jūsų dėmesio. Aš negaliu užbaigti savo raporto, kol visi palaidi galai neužrišti. Didžiausia gėda buvo Black Mesoje, bet manau kad tai pagaliau pasirūpino savimi“

Nors skrendant nematyti pačio Black Mesa, galima aiškiai matyti baltą blyksnį ir girdėti sprogimo garsą. Po to malūnsparnis išskrenda į kosmosą ir įsibėgėja iki šviesos greičio.

„Kaip ten bebūtų, vis dar liko liudininkai. Pripažįstu, žaviuosi tais kurie prisitaiko ir išgyvena bet kokiomis sąlygomis...jie man primena mane patį. Aš derėjausi dėl tavo išsaugojimo, bent kuriam laiko tarpui. Aš tikiu kad civiliniai tarnai, kaip jūs pats, supranta anonimiškumo svarbą, mano vyresnybė nėra tokia patikli, ir nenorėdami jūsų paleisti kovoti su neatsispiriama žmogiška pagunda viską išpasakoti, mes nutarėme...pergabenti jus į vietą kur jūs negalėsite pridaryti žalos, ir jums niekas kitas negalės pakenkti. Aš įsitikinęs, kad jūs įsivaizduojate jog yra ir blogesnių...alternatyvų.“

Sraigtasparnis ir žvaigždės išnyksta, žmogus mėlynu švarku išeina pro kažkokias švytinčias duris, joms užsidarius lieka tik juoduma...

Na ir tikėkimės kad Half-Life gyvuos dar ilgai ir ilgai...

[ image disabled ]

Ta proga atrodo pagaliau galėsime pakartoti visa Half-Life 1 istorija dar karta pasak neoficialiu naujienų jau gana greit bus išleista taip ilgai laukta www.blackmesasource.com Half-Life 2 modifikacija pavadinimu "Black Mesa Source" turėsime galimybe pakartoti viska iš naujo tik su 1000 kartu geresne grafika ir naujovėmis pasak kūrėju modifikacija bus nemokama taigi manau galėsime išbandyti ja visi nesukdami galvos apie nieką modifikacijos minimalus sistemos reikalavimai menkai keisis nuo Half-Life 2 nes vis dėlto tai bus Half-Life 2 modifikacija pasak kūrėju.

BMS Intro Clip :

http://www.youtube.com/watch? v=G32_q_3es8E& feature=player_embedded

Taigi visi laukiame šios modifikacijos jau gana ilgai, ir manau atėjo tas laikas kada pagaliau sulauksime.



 

Ieškoti

Savaitės paveiksliukas

Apklausa

Ką manote apie „Portal 2“ nemokamą DLC ?

Kuo daugiau, tuo geriau
DLC turėjo būti mokamas
Papildymo išvis nereikėjo

Balsuoti gali tik nariai.
Užsiregistruokite arba prisijunkite.

Half-Life Deathmatch

85.206.5.101:27015
Žemėlapis: Toxic_core
Žaidėjų: 0 / 20
62.80.247.69:27015
Žemėlapis: de_aztec
Žaidėjų: 0 / 20

Draugai