Vyresnysis seržantas (Sturmtruppe)

Norintiems pajausti tikrą automato jėgą, patarčiau žaidime pasirinkti vyresnįjį seržantą (Sturmtruppe). Jo ginkluotė beveik niekuo nesiskiria nuo seržanto (Unteroffizier) ginkluotės. Turi standartinį pistoletą („P 08 Lugar“), vieną granatą („Stielhandgranate 24“) ir jau visiems gerai pažįstamą kastuvą arba peilį. Bet tuo panašumai ir pasibaigia. Pagrindinis šio kario ginklas - automatas „Sturmgewehr 44“, trumpiau „STG 44“. Plačiau apie jį:

„Sturmgewehr 44“

Vokietijos kariuomenėje pėstininkų dalinių pagrindinė ugnies galia buvo sudaroma iš kulkosvaidžių. Pėstininkai su šautuvais turėjo palaikyti kulkosvaidžius, todėl, vadovybės manymu, jiems nereikėjo greitašaudžių ginklų. 1939 metais kariuomenės ginkluotės vadovybė paskelbė konkursą naujo tipo pėstininkų ginklui. Tai turėjo būti automatiniai šautuvai su pavienių šūvių galimybe, skirti naujai sukurtam tarpiniam 7.92x33 mm „Kurz“ šoviniui.Konkurso priežastis buvo pakitusios mūšių sąlygos: šaudymo atstumai sumažėjo, greitai vykstančiame puolime kulkosvaidžiai pradėdavo atsilikti, kariams reikėjo kompaktiškesnės ginkluotės, turinčios didesnę ugnies galią, bet taip pat ir efektyvų atstumą, didesnį nei pistoleto kulkosvaidžio.

1942 metais bandymams buvo pateikti du tokio ginklo prototipai pagal konkurso „Maschinenkarabiner 1942“ („Automatinis karabinas 1942“), trumpiau „MKb 42“ reikalavimus: „Haenel“ firmoje Hugo Šmaiserio sukonstruotas „MKb 42(H)“ ir „Walther“ firmoje Frico Valterio sukonstruotas „MKb 42(W)“. Abu šie ginklai buvo pilnai automatiniai šautuvai. Jų automatika veikė dujų nuvedimo principu. Abu naudojo tokias pat trisdešimties šovinių dėtuves, bet skyrėsi dujų nuvedimo metodas ir spynos rakinimo būdas. Nedideli kiekiai šių ginklų pateko į frontą, ir kariai juos pamėgo, nors tai buvo pakankamai sunkūs šautuvai. Jie buvo efektyvesni ir taiklesni už pistoletus kulkosvaidžius, taip pat šaudė greičiau ir turėjo didesnes dėtuves nei karabinai.

Buvo nuspręsta, kad „MKb 42(H)“ yra pranašesnis iš dviejų prototipų, bet buvo pareikalauta atlikti tokius pakeitimus: sumontuoti patikimesnį saugiklio mechanizmą, pakeisti skiltuvinį paleidimo mechanizmą gaidukiniu, taip pat pritaikyti „Walther“ šautuve naudotą spynos sistemą. Tolimesnius darbus vykdė tik „Haenel“ firma. Patobulinta ginklo versija buvo paruošta 1943 metais, bet tuo metu A. Hitleris įsakė gaminti vien tik anksčiau įsisavintus ginklų tipus, automatiniai karabinai į sąrašą nepateko. Iš viso „MKb42“ serijos ginklų buvo pagaminta 11 833 vienetų.

Nenorėdama prarasti kariuomenei reikalingų ginklų, kariuomenės ginkluotės vadovybė ir „Haenel“ naują modelį pavadino „Maschinenpistole 43“, trumpiau „MP 43“ („Pistoletas kulkosvaidis 43“). Šis ginklas jau turėjo reikiamus patobulinimus, dauguma detalių buvo gaminamos štampavimo metu, ginkle buvo lietų ir virintų detalių, kas greitino gamybą ir mažino kaštus. Gamybos metu ginklas buvo nežymiai modifikuojamas, dar labiau pritaikant jį kariuomenės poreikiams.

1944 metais atsiliepimai apie naujus ginklus pasiekė ir Hitlerį. Iš pradžių jis buvo nepatenkintas veikla, vykdoma jam nežinant, bet po to, kai jis pats išbandė šį ginklą, jo požiūris pasikeitė. Ginklo pavadinimas buvo pakeistas į „MP 44“, o dar vėliau - į „Sturmgewehr 44“, trumpiau „Stg 44“ („Šturmo šautuvas 44“). Jokių pakeitimų ginklo konstrukcijoje nebuvo atlikta, pavadinimo pakeitimas buvo grynai propagandinis ir logistinis sprendimas. Buvo įsakyta pradėti masinę tokių ginklų gamybą. Šiems ginklams buvo sukurta įvairių priedų, kurie montavosi ant „MP 43“, „MP 44“, „Stg. 44“ versijų. Tai buvo standartiniai granatų iššovimo įrenginiai, optiniai taikikliai, naktinio matymo įrenginys, taip pat kampinio šaudymo priedas „Krummerlauf“.

Iki karo pabaigos spėta pagaminti 425 977 vnt. „MP 43“, „MP 44“, „Stg 44“ modelių ginklai.

Ginklo panaudojimas žaidime

„STG 44“ – labiau pažengusių žaidėjų ginklas. Žaidimo pradžioje gausite 6 apkabas šovinių. Apkaboje telpa 30 šovinių. Tačiau ginklu išties reikia mokėti naudotis, kad išgautum maksimalų efektą žaidimo metu. Iš pažiūros atrodo gana paprastas automatas, tačiau idealiai tinka artimoje kovoje ar mažuose žemėlapiuose. Taipogi tai labiau taktinis ginklas. Vien iš ginklo pavadinimo galime spręsti, kad su juo itin gerai sekasi šturmuoti priešo pozicijas. Susitelkęs priešų būrelis ar neatsargus pavienis kareivis labai greitai tampa šio automato taikiniais ir duoda puikių rezultatų. Su šiuo ginklu kovojantis asmuo paprastai būna pirmose kovos pozicijose ir dažnai nulemia pergalę.

Be jau minėtų pliusų, ginklas turi gana didelį minusą. Ginklas pasižymi didele atatranka, bet šaudant trumpomis papliūpomis arba ginklą perjungus į vieno šūvio režimą, ši problema greitai išspręndžiama. Atatranka sumažinama iki minimumo, ir įgudęs žaidėjas sugeba šį ginklo trūkumą paversti privalumu bei puikiai pataikyti į priešus. „Žaidžiant“ perjungikliu ginklo pranašumas prieš kitus šaunamuosius ginklus žaidime – milžiniškas. Daugelis žaidėjų vienbalsiai pripažįsta, kad šio tipo ginklas yra pats geriausias visame „Day of Defeat“ ir „Day of Defeat: Source“ žaidime. Jį mielai renkasi tiek profesonalai, tiek „žali“ žaidėjai.

Techniniai ginklo duomenys:

Kalibras: 7.92x33 mm „Kurz“
Bendras ilgis: 940 mm
Vamzdžio ilgis: 419 mm
Svoris (Neužtaisyto): 4.5 kg
Dėtuvės talpa: 30 šovinio
Gaunamos šovinių apkabos žaidimo pradžioje: 6 apkabos
Pradinis kulkos greitis: 685 m/s
Šaudymo sparta: 500 šov./min.
Žala: 40 – 50 %
Tikslumas: mažas šaudant iš toli, bet iš arti - didelis

Tolesnis puslapis > Paskutinis puslapis >>