Laukėm ir pagaliau sulaukėm - į dienos šviesą prasiveržė vienas laukiamiausių forumo interviu su žmogumi, kuris daugiausia žinomas dėl savo rašymo stiliaus, įgyvendintų įdomių projektų susijusių su „Half-life“ žaidimu, na ir žinoma, pačiu ryškiausiu savo talentu – „geiminimu“. Užbėgdamas už akių, nuo savęs norėčiau pridurti, kad kažin ar bus dar toks ypatingas ir nuostabios apimties interviu, kaip šis. Tad mėgaukitės…

Scoutas: Pradėkime, kaip ir kiekviename interviu - prisistatyk.
Na ką? Pagaliau atėjo ir mano eilė! Hmm... nuo ko čia pradėjus? Na mane draugai nuo seno vadina Antu, dar kaip kas mėgsta kreiptis Antoška, Entoniu, Unte. Mano pilnas vardas – Antanas. Man 20 metų, Lapkritį sueis 21-neri. Gyvenu Kaune, Kalniečių rajone.

Scoutas: Taigi Antai, kuo šiuo metu gyvenime užsiimi?
Hmm.., kadangi šiuo metu vasara, tai kaip ir atostogauju, mėgaujuos, džiaugiuos gyvenimu. Su draugais susibėgu. Būna padarom po bonką, bokalą, pašnekam, linksmai praleidžiam laiką. Būna nulekiam prie Lampėdžių karjero, o ir vasara! Tikrai yra kur nulėkti ir ką pamatyti. Tik reikia turėti $ ir kas be ko noro bei netingėti. Kas dėl darbo, tai šiuo metu nedirbu. Laisvo laiko turiu į valias. Nors būna tokių dienų, kad jo trūksta.... Na o jeigu kalbant apie mokslus... Baiginėjau 10 klasę ir galvojau ką man toliau daryti gyvenime. Ar tęsti mokslus, pabaigti 12 kl. ir stoti į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą. Apmąsčiau viską ir nusprendžiau baigti 10 kl. ir stoti į profesinę mokyklą. Taip patarė mano darbų mokytojas. Aš jam pasakiau link kurios srities norėčiau mokytis ir jis patarė man kur stoti ir kokią specialybę pasirinkti. Tad pasirinkau „Pastatų restauratoriaus specialybę“, nes tai gana plati sritis, o ir tuo pačiu baigiau 12 kl. Na o šiuo metu dar kartą įstojau į tą pačią „Profkę“. Dabar mokausi „Statybos verslo paslaugų teikėjo specialybės“. Pirmą kursą jau baigiau, dar 1 metai liko. Na, o po to žadu stoti dar į kitą „profkę“, greičiausiai. Tik nežinau dar į kurią ir kokią specialybę mokyčiausi. Na o ir šiaip, mano gyvenimas išskirtinis negu daugelio, tavo, jūsų. Nepaslaptins, kad aš neturiu tėvų, gyvenu vienas 3-ti metai, gaunu pašalpą ir gausiu tol, kol mokysiuos iki 24-rių metų. Todėl man palanku mokytis. Tai nėra daug, bet be galo daug ko išmokau. Išmokau taupiai gyventi, vertinti tai ką turi ir daugelį kitų gyvenimo subtilybių, taisyklių, pamokų. Aplinkiniai mato koks aš esu, daugelis stebisi manimi, gal net pavydi man kažko, nežinau, bet žinau tik vieną, gyvenu dėl savo svajonių, tikslų. Man yra tekę nemažai kur gyventi.... Įskaitant ir „Globos Namuose“, teko ir Klaipėdoje pagyventi, o ten tikrai gražus miestas, ar ne Ernexus? Žinau, Meridianas, Klaipėdos Danė, Melnragė. Pamenu aš tas vietas, kaip ir Žmones, kurie man padėjo, buvo su manimi ir tuos kurie įskaudino, nusigręžė... Tą aš pamenu, na bet galėčiau rašyti ir rašyti.... Manau jau ir taip perdaug įsijaučiau, net nuklydau nuo klausimo . Turiu nemažai užsiėmimų, darbų nepabaigtų, kol kas jais neužsiimu, bet netolimoje ateityje - užsiimsiu. Tai tiek pradžiai.

Scoutas: Sakai, jog turi kažkokių tikslų, siekių. Kokie jie būtų?
Oi jų yra nemažai. Kaip man buvo 14-lika ir netekau mamos, didžiausia mano svajonė, tikslas buvo sulaukti pilnametystės ir pradėti tvarkytis savo gyvenimą taip kaip aš noriu. Ir teko daug kur gyventi, daug patirti, keliauti, įvairių žmonių sutikti. Na ir 17-likos metu turėjau tokį kalendoriuką, jame braukiau dienas. Kai praeidavo mėnuo - braukdavau mėnesi, ten yra parašyta kiek man liko valandų, dienų gyventi „Globos Namuose“. Ten yra keletas senų mano frazių ir tiesiog aš be galo laukiau pilnametystės. Pavadinau tą kalendoriuką – „Laisvės Korta“. Neesu sutikęs žmogaus, kuris būtų laukęs labiau pilnametystės už mane. Nemanau, kad ir sutiksiu. 17-likos metų pradėjau planuoti, kaip aš išeisiu iš globos namų, ką darysiu, ką įgyvendinsiu. Na ir kai man suėjo 18-lika pradėjau tą ir daryti. Be galo ilgą kelią nuėjau, susitvarkiau savo gyvenimą. Pirmą pradėjau nuo gyvenamosios vietos įsigijimo, vėliau daug teko remontuoti ją, įsigyti kasdieninių daiktų. (įsidėjau naują tualetą, nusipirkau skalbimo mašiną, naują kraną, kriauklę dar susitaisiau. Po to pc stalą, pc iš pusbrolio padėvėta nusipirkau, na ir „Adidas“ batus. „Chikago Bulls“- visada norėjau „Nike“ ar „Adidas“ orginalių batų ir po šiai dienai jie dar laiko man, su jais vaikštau ). Na o po to įsidėjau plastikinius langus. Prasidėjo remontas mano kambaryje (begalo daug padėjo mano draugas Saras, didelis ačiū tau Seni! Na ir šiektiek Tomykas). Na ir visada norėjau kažko išskirtinio savo namuose, nusprendziau taip ir padaryti. Įgyvendinti vieną iš savo svajonių, tikslų ir tai buvo „Drakonas“. Vyko ilga drakonų atranka, siunčiaus begalo daug jų iš „google“. O tada geriausius nusiunčiau draugam, pažystamiems, paklausiau, kuris geresnis, gražesnis, na ir tada nusprendžiau, kad ant sienos, sienoje, turėtu būti šitas drakonas. Va linkas jei, kuriam iš jūsų pasidarė laba smalsu. Pavadinau jį „Draku“ arba tiesiog „Dreiku“ . Apskritai pavyko įgyvendinti tokius siekius, kaip peržiūrėti norimus filmus, praplėsti pažinčių ratą ir tt... Nes kaip gyvenau globos namuose, visada norėjau peržiūrėti tokius „Old Schoolinius“ filmus, kaip „Robotas Policininkas“ (visas dalis), „Rembo“, (visas dalis) „Atgal Į Ateitį“, (visas dalis) „Terminatorių“ (visas dalis) na ir keletą animacinių filmukų, tokių kaip „DB, DBZ, DBGT“ (visas dalis) ir „Naruta“, „Naruta Shippuden“ (vsas dalis). Aš tai įgyvendinau! Kaip ir begalę kitų smulkmenų. Jaučiuosi laimingas, kad susipažinau su daug naujų žmonių. Tikrai, patikėkit manimi, jei žinotumėte kiek man visko teko patirti, suprasti, kokių žmonių sutikti, susipažinti.... Tapau visai kitokiu žmogumi ir šiaip aš begalo daug mąstau, begalo daug mėgstu smulkintis, rašant, šnekant. Ką jau turbut supratote. Na bet grįžtant prie temos. Tai va, tokie buvo mano 2009-metai. Na o 2010 m: nusipirkau naują telefoną, visada tokio norėjau, kad normaliai fotkintu, filmuotu, eitų klausyti mp3. Na o vėliau, netrukus parėjo, sugedo šaldytuvas.... Neužilgo nusipirkau naują. Po to įsidarbinau, nusipirkau dviratį ir visada norėjau afigienos „Nike“ kuprinės, pusantrų metų ieškojau išskirtinės ir pagaliau galų gale radau ją! Būtent šitas gyvenimo etapas man buvo begalo įtemtas, sunkus, dirbau, egzaminai specialybės prasidėjo, o ir buvo kaip tik tas laikmetis, kada mano pažintys ypač pradėjo plėstis. Tada pas mane buvo begalo didelis užimtumas.... Na, bet egzaminai baigėsi, išlaikiau ir įgijau „Pastatų restauratoriaus specialybę“. Netrukus netekau darbo dėl sumažėjusių užsakymų iš užsienio. Žodžiu krizė padarė įtakos. Džiaugiuosi, kad turėjau progą padirbti, supratau ką tai reiškia. Ypač supratau kas yra lito galia. Darbo netekęs nemažai suvokiau, supratau. Beje, įsigyjau įrašinėjimo įrangą. Aišku jinai nėra belenkas ar pan.... Bet mano svajonei, tikslui įgyvendinti, manau man to turėtu užtekti, pakakti. Tai tiek, kaip ir viską įgyvendinau ką buvau suplanavęs. Aišku, yra dalykų kurių dar ir neįgyvendinau: Norėčiau sutvarkyti mamos kapą, bet tai jau kaip ir padaryta, tik $ likusius reikia perduoti. Na, o 2-as būtų - išleisti savo albumą, mažutę. Jūs nė neįsivaizduojate kaip aš šito laukiu, kokį ilgą kelią iki šito turiu nueiti, nukeliauti.... Ir pagaliau, aš jaučiu, kad netrukus galėsiu pradėti tai įgyvendinti! Nepradedu todėl, kad esu susikoncentravęs ties 1 svajone, tikslu, ir nenoriu blaškytis tarp dviejų. Su lig kiekviena diena artėju link jos, aš tai jaučiu, kiekvieną dieną, dažniausiai virtuvėja, aš žiuriu į dangų ir sakau: - Mama jau nedaug liko, greitai viskas bus baigta. Dažnai galvoju apie savo mama.... Na ir ką dar norėčiau padaryti, įgyvendinti - nuvažiuoti prie jūros. Dvejus metus bandžiau tai padaryti, man nepavyko, bet šiais metais, šią vasarą man tai pavyks padaryti! Na ir viskas, kaip ir kelio pabaiga būtų. The End.... Na ir kas be ko turiu daugiau mažų svajonių, tikslų, patikėkite - jų yra.... Viena iš jų buvo duoti „Interviu“. Tai turėjo būti susiję su „Half-life“ - mano gyvenimu. Kaip matote, ją šiuo metu įgyvendinu! Taipogi noriu sukurti keleta video susijusių su mano gyvenimu, bei „Half-life“. Na dėl šito dar nežinau, pagalvosiu.... Tikrai, turiu begalo daug svajoniu, tikslu, siekių. Manau vienas jums gerai žinomas. Noriu tapti geriausiu Lietuvos „Half-Life1“ (HL1) žaidėju ir juo tapsiu, tik laiko klausimas. Gal tai ir kvaila, bet man tai svajonė, tikslas ir jei žinotumėte mano gyvenimą dar smulkiau, plačiau, suprastumėte ką man reiškia „Half-Life“ (HL1) Noriu būti geriausias šitos srities Lietuvis. Žaidimo, lošimo prasme, kad atstočiau savo paties sukurta fraze: „Būti Geriausiu Nėra Lengva“. O kitą, kurią išgirdau per afigieną gabalą „Čempiono teisti nieks neturi teises“.

Tolesnis puslapis > Paskutinis puslapis >>