„Squad, we‘ve got hostiles!” Išgirdę šią ar panašią frazę galite būti tikri, kad susitikote su trečiajai pusei priskiriamais kamufliažu vilkinčiais kareiviais. Tai patys protingiausi, geriausiai ginkluoti, vaikštantys grupėmis bei koordinuojantys tarpusavio veiksmus jūsų priešininkai. Šie kieti vyrukai pirma šauna, o tik vėliau uždavinėja klausimus. Verčiau sugalvokite tinkamą taktiką kovai su jais, nes lindėjimas pasislėpus už kokios nors dėžės ir meldžiant Aukščiausiojo pagalbos – nepadės - kaip mat būsite išrūkytas lauk granatomis. Kur vėl tas žaidimo pakrovimo mygtukas...? Tiesa, nors ir epizodiškai, tačiau žaidime galima sutikti ir dar vieną kovotojų pusę. Tai itin vikrios juodai apsirengusios samdomos žudikės, pasiųstos atlikti nebesugebančių susitvarkyti su savo užduotimi kareivių darbo. Be to, visame žaidime retkarčiais šmėsteli ir keistas vyriškis mėlynu kostiumu bei lagaminu rankoje. Velniai žino, kokiai pusei jis atstovauja, tik akivaizdu, kad jis nebijo nei kareivių, nei ateivių.

Metas užsiminti apie "Half-Life" ginklus, kurių iš viso žaidime bus net keturiolika. Įdomu, ir kaip Gordonas sugeba tiek panešti...? Taigi, visi naikinimo įrankiai suskirstyti į penkias kategorijas, tarp kurių atrasite ir jau žaidimo simboliu tapusį laužtuvą, apsaugininkų naudojamą pistoletą, revolverį, granatas galintį mėtyti automatą, dusliai riaumojantį šratinį šautuvą, dideliu nuotoliu veikiantį arbaletą, porą eksperimentinių ginklų (a la lazerių), granatų, minų, galingąjį minosvaidį bei dar keletą naudingų daikčiukų iš svetimo pasaulio. Be to, galėsite pasinaudoti ir įvairiomis stacionariomis patrankomis ar kulkosvaidžiais. Kaip matome, žaidime parako bei fejerverkų tikrai netrūks.

Visas "Half-Life" sudarytas iš daugiau nei šimto lygių, suskirstytų į devyniolika skyrių (įskaitant ir žaidimo istoriją integruotus apmokymus). Jei žaidimą žaisite tik vakarais ir sunkiausiu lygių, užsiėmimo turėsite ne vienai dienai. Patys žemėlapiai bus gana įvairaus dizaino ir architektūros, galėsite pasivaikščioti tiek uždarose, tiek atvirose "Black Mesa" bazės bei paslaptingojo Xen pasaulio erdvėse. Beje, žaidimo pasirodymo metu didelė naujovė buvo ta, kad žaidėjas galėjo sugrįžti į ankstesnius lygius ir rasti ten savo buvimo įrodymus – paliktas šūvių žymes, išdaužytus langus, kraujo dėmes, priešų kūnus ir t.t. Tai suteikė "Half-Life" pasauliui didesnį vientisumo ir interaktyvumo jausmą.

Pereikime prie "Half-Life" užduočių. Jos neapsiribos vien tik raktų ieškojimu ir durų atrakinėjimu kaip tai buvo populiaru tuometinėse šaudyklėse. Tiesa pasakius, žaidime raktų visai nebus. Čia viskas kiek sudėtingiau ir žymiai įdomiau. Pavyzdžiui, jums reikės sutaisyti kokį nors įrenginį, apsaugoti mokslininkus nuo ateivių ar paleisti į orbitą raketą. Žodžiu, veikti bus ką ir be šaudymo. Dar vienas įdomus dalykas yra tas, kad "Valve Software" nusprendė žaidimo istoriją pateikti kitokiu būdų, nei buvo įprasta – "Half-Life" nebus jokių įžanginių, intarpinių ar finalinių filmukų, netikėtai nutraukiančių visą žaidimo eigą. Vietoj jų kūrėjai žaidimą pagyvino įdomiais dialogais bei surežisuotomis įvykių sekomis.

"Goldsource" varikliukas

Žaidimas naudoja stipriai modifikuotą "Quake" varikliuką bei keletą kodo eilučių iš "Quake 2" žaidimo variklio. Žinoma, "Half-Life" grafikos jokiu būdu negalima lyginti su šiandieniniais nublizgintais perliukais (juk jam ne už kalnų jau 10 metų), tačiau, nepaisant savo amžiaus, šis senolis akių neišbadys. Na, o savo laiku jis buvo vienas geriausių šaudyklių žanre, palaikęs "OpenGL" ir "Direct3D" technologijas bei leidęs monitoriuose grožėtis 16-bitų tekstūromis, skaidriu vandeniu, personažų „skeletine animacija“, ant sienų palikti šūvių žymes, veikėjai kalbėdami galėjo judinti lūpas, ir to visiškai pakako.

Garsas. Jis, be jokios abejonės, yra labai svarbus elementas siekiant sukurti norimą atmosferą ir taip dar labiau suintriguoti žaidėjus. Šiuo atveju "Valve Software", sukurdama paslaptingą ir niūrų pasaulį, stengėsi mus įbauginti, tad garso efektai parinkti atitinkamai: žingsnių aidas, tolumoje gargaliuojantys monstrai, mokslininkų klyksmai, radijo pagalba bendraujantys jūrų pėstininkai ir t.t., o kur dar Kelly Bailey kurta žaidimo muzika, retkarčiais pakaitinanti ar stingdanti kraują... Trumpai tariant, nepamirškite pasirūpinti geromis garso kolonėlėmis arba ausinėmis.

Dėmesį atkreipti reikia ir į kompiuterinių priešininkų dirbtinį intelektą, išdarinėjusį iki tol neregėtus dalykus (tai labiausiai taikoma jūrų pėstininkams). Pastarieji girdi aplinkos garsus ir atitinkamai į juos reaguoja – jie tikrai spės pasiruošti, jei pakeliui sprogdinsite granatas arba garsiai kaukšėsite batais. Užvirus kovai priešininkai nestovės it įbesti, bet ieškos priedangos, kvies pastiprinimą, stengsis veikti keliese ir jus apsupti, atitinkamose situacijose panaudos skirtingus ginklus, o pamatę, kad viskas krypsta ne jų naudai – tiesiog spruks. Oponentų veiksmų negalima nuspėti, tad, žaidžiant tą pačią situaciją iš naujo, priešininkai gali pasielgti visai kitaip, nei tikitės. Toks kompiuterinių oponentų elgesys, nustebinęs net pačius žaidimo kūrėjus, buvo "Half-Life" „arkliukas“.

Kritika

Matyt bet koks žaidimas, kad ir kaip gerai jis bebūtų įvertintas, sulaukia kritikos iš kai kurių žaidėjų, tad "Half-Life" - ne išimtis. Pastarieji priekaištauja, kad žaidime gausu pasikartojančių personažų (ypač apsaugos darbuotojų), o jų balsai taip pat labai panašūs. Be to, kritikuojami ir sudėtingi paskutiniai žaidimo lygiai, kuomet žaidėjams Xen pasaulyje tenka šokinėti nuo vienos ore kybančios salos ant kitos. Nepastebėtos neliko ir kai kurios techninės žaidimo klaidos tiek vieno žaidėjo, tiek daugelio žaidėjų režimuose. Žinoma, tokie priekaištai pagrįsti, tačiau jie tikrai negadina bendro žaidimo vaizdo, tad mes galime į juos atlaidžiai numoti ranka. Tik to nepadarė "Valve Software". Kūrėjai įdėmiai išklausė žaidėjų nusiskundimus bei visą šią informaciją stengėsi panaudoti kuriant vėlesnius serijos žaidimus.

Baigiamasis žodis

Ką gi, pats laikas tarti baigiamąjį žodį ir pasakyti, kad "Half-Life" ne veltui susirinko gausybę kritikų apdovanojimų visame pasaulyje ir yra laikomas vienu geriausiu kada nors sukurtu kompiuteriniu žaidimu. Taip, "Half-Life" išties buvo nuostabus, tiesiog įtraukiantis ir nebepaleidžiantis žaidimas, siūlęs įdomią istoriją, neeilines užduotis, aukštą priešininkų dirbtinį intelektą ir nubrėžęs naują liniją, pagal kurią lygiavosi vėlesnės šaudyklės. "Run. Think. Shot. Live."

<< Pirmasis puslapis < Ankstesnis puslapis